Die heutigen Worte

Amen!

Toks biški perlenkimas į kitą pusę, kai perrašoma istorija – blokinių namų technologija buvo išrasta, jei gerai pamenu, Prancūzijoje, ir blokiniai namai taip pat buvo statomi ir vakarų Europoje, kur tikrai ne visur jie pasižymėjo kokybe. Tai kad gyvent nebūtų kur tikrai vatnikinis išsigalvojimas… bet ir atsakymas irgi ne itin tikrove dvelkia.

Sovietiniai daugiabučiai ir mikrorajonai, neironiškai yra vieni iš kelių dalyku kurios Sovietai darė gerai.

Smalsumo dėlei, esate matę panašaus laikmečio butų blokus pvz, kokiam Pietų Londone? Ypač tuos, kur statyta socialiniams būstams?

https://www.alamy.com/stock-photo/social-housing-london-20th-century.html

Turbūt eilinį sykį užsipuls, bet pas mus tegu ir dėl labai suprantamų priežasčių, bet nelabai yra atskirties tarp laikmečio, Sovietų sąjungos ir blogio. Realybė ta, kad viskas yra truputį sudėtingiau ir pilkų atspalvių irgi yra. Apie ką pas mus nemėgstama šnekėti.

Mes linkę sieti masinę blokų statybą su sovietais ir automatiškai sieti ją su nekokybe ir blogiu. Realiai, tokios statybos būta ir svetur, ypač dideliems miestams tvarkantis su lūšnynais ir bandant kažkaip spręsti apgyvendinimo miestuose problemas. Pas mus realybė buvo tokia, kad iš kaimų į miestus persikraustė dešimtys, jei ne šimtai tūkstančių žmonių ir juos reikėjo kažkur apgyvendinti (paskaitykit Leinartę). Lūšnynų irgi būta, Kauno miesto muziejuje rūsy yra stendai su Žaliakalnio į Neries pusę lūšnynais. Pasižiūrėkit kada, progai pasitaikius.

Kiek yra tekę girdėti iš žmonių, kurie užsiima statyba/architektūra, nemažai tų architektų, planavusių visokius Lazdynus, etc. patys buvo lietuviai ir planuodavo taip, kad kiek jau įmanoma toje santvarkoje (kad ir kokia ji buvo) suteikti žmonėms komforto, tiek to bandyta daryti. Dar pagalvokit, kad kai kurie miestai per karą buvo žiauriai apgriauti, o žmonėms kažkur gyventi reikėjo.

Taip, būtų fainiau, jei būtų sekta tarpukario architektūrine dvasia (ne lūšnynais) ir vystytasi atsispiriant nuo to, bet faktas tas, kad didmiesčiuose dėžutės – praktiškas pasirinkimas, o brutalizmas ir panašūs judėjimai veikė ir ten, kur Sovietų ir su žiburiu nebūta.

Kviečiu daugiau skaityti.

Man keista, kad kažkam dar šitai reikia aiškinti. Ypač, jei tie kažkas yra lietuviai.

Visiem kalbantiem apie stebuklingą tarybinį palikima, siūlau palyginti Suomiu miestus ir Rusų okupuotą Vipuri (dabar Vyborgą) kuris buvo antras pagal dydį Suomių miestas tarpukariu. Dabar net sunku palyginti. Taip pat būtų ir pas mus.

Deja, bet ruskių mentaliteto palikimas ir liko. Iki šiol vis dar statom tokias pat jobanas churščiovkes, kurių skirtumas nuo tarybinių yra tik kad jos apšiltintos ir dabar vadinas avuliovkėm. Kodėl šito košmaro nesimato net pabaigos? Negi tik dėl to, kad pigu statyt? Vakarų europoj jau seniai tokių kregždynų šūdų nebestato arba tik kaip laikiną socialinį būstą, dėl kurio nereikia lyst į paskolas visam gyvenimui.

Pastebėjau šiom dienom botų naratyvas yra pushinti kad Baltijos šalys „turi būt dėkingos“ kad sovietai „viską pastatė“, kad jie pastatė „industriją“; jo blet niekam nereikalingą inefficient industriją kad tik būtų kur sukišt alkoholikus per prievartą dirbt. Be sovietų yra didelis šansas kad butume kaip Skandinavai, pvž tarpukariu Suomija ir Baltijos šalys mažai kuom skyrėsi. Per 30 metų laisvės žiauriai daug pasiekėm, tai kas žino kur jau būtume be alkoholikų imperijos „pagalbos“. Suomija buvo pakankamai pajėgi cookinti globalius startupus jau nuo 1990s (Nokia), o mes per sovietus tik nuo late 2010s kažkur įsivažiavom.

Vienintelis sovetu statybos privalumas, kad langai nuo kaimynu buvo tokiu atstumu kad be ziuronu nuoga kaimyno šikna ne pamatysi. Naujos statybos 15-20m tarp langu ne kiekvienas projektas turejo

Vienintelis geras ruskyno dalykas, kas susiję su daugiabučais – mikrorajonas. Viskas vienoje vietoje. Dabar yra belenkas belenkur, svarbu, kad tik paskoliniai supirktų inkiliukus

Wow, this is kinda wild to read but also makes a lot of sense. Thanks for sharing!